pelėkmargis

pelėkmar̃gis, -ė adj. (2), pelė́kmargis (1) Šts pelėkai margas: Jautis pelė́kmargis J. Toks gražus veršiukas – pelėkmar̃gis Skdv. Palšmargė yr kitokia kaip pelėkmar̃gė: pelėkmar̃gės karvės yr šlaunys margos, o pati – pelės plauko Lkv.